© Rocketmann team
Sparčiai kintančioje visuomenėje jaunimo darbuotojai susiduria su esminiu uždaviniu – kurti aplinkas, kuriose nė vienas jaunas žmogus neliktų nematomas ar atskirtas.
Įtrauktis čia veikia ne kaip papildoma priemonė, o kaip kryptingas požiūris, iš esmės transformuojantis jaunimo darbą ir sudarantis sąlygas kiekvienam jaunuoliui prasmingai dalyvauti, augti ir atskleisti savo potencialą.
Įtrauktis: daugiau nei paprastas buvimas šalia
Jaunimo darbe įtrauktis suprantama kaip kryptingas ir sąmoningas procesas, kuriuo siekiama sudaryti lygias dalyvavimo galimybes visiems jauniems žmonėms, nepaisant jų kilmės, tapatybės ar individualių gebėjimų. Įtrauktis peržengia paprasto atvirumo įvairovei ribas ir reikalauja aktyvaus požiūrio bei struktūrinių sprendimų. Dėl šios priežasties ypač svarbu aiškiai atskirti ir suvokti įtraukties, integracijos, įvairovės bei prieinamumo sąvokų skirtumus.
Integracijos praktikoje dažniausiai akcentuojamas asmens prisitaikymas prie jau egzistuojančių sistemų, tuo tarpu įtrauktis orientuojasi į pačių struktūrų keitimą, sudarant sąlygas visiems jauniems žmonėms dalyvauti lygiavertėmis sąlygomis (Booth & Ainscow, 2011). Įvairovė leidžia identifikuoti, kas dalyvauja, o įtrauktis atskleidžia, ar kiekvienas jaučiasi pripažintas ir turintis realias galimybes įsitraukti. Prieinamumas, nors ir būtinas, dažniausiai žymi tik pradinį etapą. Pavyzdžiui, fizinių kliūčių pašalinimas jaunimo centre sudaro galimybę patekti į erdvę, tačiau tikroji įtrauktis pasireiškia tuomet, kai veiklos ir programos prasmingai įtraukia judėjimo sunkumų patiriančius jaunuolius į visus procesus.
Kodėl įtrauktis yra kertinis jaunimo darbo elementas?
© Antoine Schibler
Minėtos priemonės suteikia jaunimo darbuotojams galimybių užtikrinti, kad nė vienas jaunas žmogus neliktų nuošalyje.
Kartu įtrauktis kuria reikšmingą raidinę ir socialinę pridėtinę vertę. Neformaliojo ugdymo tyrimai atskleidžia, kad pripažinimo jausmas stiprina pasitikėjimą savimi, motyvaciją ir įsitraukimą. Illeris (2009) pabrėžia, jog prasmingas mokymasis kyla iš kognityvinių, emocinių ir socialinių dimensijų sąveikos, todėl įtraukios aplinkos tampa būtina sąlyga visaverčiam jaunuolių dalyvavimui ir visapusiškam jų vystymuisi. Bendruomeniniu lygmeniu įtrauktis mažina išankstines nuostatas, stiprina socialinę sanglaudą ir skatina aktyvų pilietiškumą – aspektus, kuriuos taip pat akcentuoja SALTO, Europos tinklas, remiantis jaunimo darbuotojus ir jaunimo lyderius per neformaliojo ugdymo veiklas ir metodinius išteklius (SALTO, n.d.).
Kitaip tariant, įtrauktis suteikia jauniems žmonėms ne tik galimybę dalyvauti, bet ir realią galią formuoti aplinkas bei socialines erdves, kuriose vyksta kasdienis gyvenimas ir bendruomeninė veikla.
Įtrauktis praktikoje: trys veikimo lygmenys
© Ivan S
Veiksminga įtrauktis formuojasi vienu metu keliuose lygmenyse.
- Individualus lygmuo.
Jaunimo darbuotojai pritaiko užsiėmimų vedimą atsižvelgdami į konkrečius jaunuolių poreikius. Pavyzdžiui, jauniems žmonėms, turintiems disleksijos požymių, pateikiamos tiek rašytinės, tiek žodinės instrukcijos, o neuroįvairovę atspindintiems dalyviams sudaromos sensoriniu požiūriu palankios erdvės. - Organizacinis lygmuo.
Jaunimo organizacijos įtraukias vertybes integruoja į vidaus politiką, darbuotojų mokymus ir atrankos praktikas. Ilgainiui formuojami tvarūs kultūriniai pokyčiai, o ne pavieniai ar trumpalaikiai sprendimai. - Bendruomeninis lygmuo.
Įtrauktis peržengia jaunimo centro ribas per bendradarbiavimą su mokyklomis, šeimomis, socialinėmis tarnybomis ir vietos bendruomenėmis. Partnerystės prisideda prie platesnių visuomeninių nuostatų kaitos ir palaikančių ekosistemų kūrimo.
Praktinis įtraukties įgyvendinimas jaunimo darbe
Įtrauktis jaunimo darbe suvokiama kaip nuolatinė, kasdienėje praktikoje įgyvendinama kryptis. Jaunimo darbuotojai ją nuosekliai stiprina taikydami šias kryptis:
- Įtraukus užsiėmimų vedimas, grindžiamas metodais, atliepiančiais skirtingus mokymosi stilius ir individualius dalyvių poreikius.
- Saugios aplinkos kūrimas, bendradarbiaujant su jaunais žmonėmis ir kartu formuojant grupės taisykles bei tarpusavio susitarimus.
- Bendrakūra, įtraukiant jaunuolius į veiklų planavimo ir vertinimo procesus bei skatinant jų aktyvų dalyvavimą.
- Lankstumas, leidžiantis adaptuoti veiklas reaguojant į kintančius poreikius ir situacijas.
Įtrauktis savo esme yra nuostata, kuri reikalauja empatijos, kantrybės ir gebėjimo skirtumus matyti ne kaip kliūtis, o kaip galimybes bendram mokymuisi ir augimui.
Įtraukties taikymas: 3 Europos projektų pavyzdžiai
Europoje įgyvendinamos iniciatyvos atskleidžia, kaip įtraukus jaunimo darbas gali reikšmingai keisti gyvenimus, ypač jaunų žmonių, turinčių specifinių mokymosi sutrikimų (SLD).
Skilled Mom for the Future (liet. “Kompetentinga ateities mama”)
© Skilled Mom for the Future
Projektas „Skilled Mom for the Future“ pasitelkia šokį kaip neverbalinės raiškos priemonę jauniems žmonėms, turintiems disleksiją. Tyrimai rodo, kad kūrybinis judesys stiprina socioemocinius įgūdžius ir pasitikėjimą savimi, kartu sudarydamas alternatyvius komunikacijos ir mokymosi kanalus (IDEA Europa, 2023).
LEAD!
© LEAD!
Projektas LEAD! sukūrė platformą MY SKILLS (liet. mano įgūdžiai), siūlančią personalizuotus mokymosi kelius jauniems žmonėms, turintiems specifinių mokymosi sutrikimų (SMS). Orientacija į stiprybes, o ne į trūkumus, atskleidžia, kaip skaitmeniniai įrankiai gali įgalinti besimokančiuosius ir stiprinti jų savarankiškumą (OBESSU, 2022).
Sport as a Bridge to Inclusion (liet. “Sportas kaip įtraukties tiltas”)
© SASLED
Projektas skatina įtraukias sporto veiklas ir mokymus jaunimo darbuotojams. Tyrimai rodo, kad fizinis aktyvumas gerina vykdomąsias funkcijas, kurios dažnai kelia sunkumų jauniems žmonėms, turintiems specifinių mokymosi sutrikimų, kartu stiprindamas komandinio darbo įgūdžius ir savivertę (AID Italia, 2023).
Nuorodos
Associazione Italiana Dislessia. (2023). Progetto Erasmus+ Sport: SASLED. https://www.aiditalia.org/progetto-erasmus-sport-sasled
Booth, T., & Ainscow, M. (2011). Index for inclusion: Developing learning and participation in schools. Centre for Studies on Inclusive Education. https://prsinstitute.org/downloads/related/education/IndexforInclusion.pdf
European Commission. (2019). EU youth strategy 2019–2027. https://youth.europa.eu/strategy_en
European Commission. (2023). Erasmus+ programme guide. https://erasmus-plus.ec.europa.eu/programme-guide/erasmus-programme-guide/introduction
European Commission. (2023). European Solidarity Corps guide. https://youth.europa.eu/sites/default/files/inline-files/european_solidarity_corps_guide_2023_en.pdf
IDEA Europa. (2023). Skilled Mom for the Future – Dance inclusion for young people with dyslexia. https://www.ideaeuropa.it/progetti-in-corso
Illeris, K. (2009). A comprehensive understanding of human learning. In K. Illeris (Ed.), Contemporary Theories of Learning (pp. 7–20). Routledge.
OBESSU. (2022). Achieving inclusive and learner-centred schools – LEAD! Project outcomes. https://www.obessu.org/resources/news/achieving-inclusive-and-learner-centred-schools-lead-project-outcomes/
SALTO Inclusion & Diversity. (n.d.). SALTO inclusion resource centre. https://www.salto-youth.net/rc/inclusion/
United Nations (n.d.). Convention on the Rights of the Child. https://www.ohchr.org/en/instruments-mechanisms/instruments/convention-rights-child