Įsivaizduokite, kad jaunimo darbuotojas grupei pateikia iš pirmo žvilgsnio visai nesudėtingą užduotį:
„Perskaitykite instrukcijas, pasirinkite vaidmenį, įsiminkite tris veiklos etapus, atlikite užduotį kartu su komanda ir po dešimties minučių būkite pasirengę pristatyti rezultatus.“
Daugeliui dalyvių tokia užduotis gali pasirodyti paprasta ir aiški, tačiau kitiems jos atlikimas pareikalauja vienu metu aprėpti daugybę skirtingų dalykų: perskaityti ir suprasti instrukcijas, išlaikyti informaciją atmintyje, susiplanuoti veiksmų seką, sekti laiką, bendrauti su kitais dalyviais ir kartu galvoti apie tai, ką vėliau reikės pristatyti.
Nors visiems pateikiama ta pati užduotis, jai suprasti ir atlikti reikalingos protinės pastangos gali labai skirtis. Minėti skirtumai dažniausiai nėra matomi iš šalies, tačiau būtent jie padeda suprasti, kodėl kognityvinis krūvis yra svarbus jaunimo darbuotojams, siekiantiems kurti iš tiesų įtraukias ir skirtingus dalyvių poreikius atliepiančias veiklas.
Kas yra kognityvinis krūvis?
Kognityvinio krūvio teorija remiasi kognityvinės psichologijos ir mokymosi proceso tyrimais, o viena svarbiausių jos prielaidų yra gana paprasta: darbinė atmintis, kurią naudojame norėdami trumpą laiką išlaikyti informaciją ir kartu su ja dirbti, turi ribotas galimybes.
Kai atliekant užduotį vienu metu reikia suprasti ir apdoroti pernelyg daug naujos, tarpusavyje susijusios informacijos, darbinei atminčiai tenkantis krūvis gali tapti per didelis.
Grįžkime prie anksčiau pateikto pavyzdžio. Atlikdamas užduotį dalyvis turi prisiminti:
- kokią užduotį reikia atlikti;
- koks yra jo vaidmuo;
- ką reikia atlikti pirmiausia, ką – vėliau ir ką – galiausiai;
- kiek laiko liko;
- ką tuo metu daro kiti grupės nariai;
- kokią informaciją reikės pristatyti veiklos pabaigoje.
Kiekvienas iš šių dalykų atskirai gali atrodyti nesudėtingas, tačiau sunkumų atsiranda tuomet, kai visą informaciją reikia prisiminti, suprasti ir panaudoti vienu metu. Dėl šios priežasties iš pirmo žvilgsnio paprasta užduotis nebūtinai yra tokia pat paprasta žmogui, kuris turi ją atlikti.
Kai pastangos lieka nematomos
Kognityvinio krūvio negalima tiesiogiai pamatyti, tad jaunimo darbuotojas dažniausiai pastebi tik išorinius jo požymius. Dalyvis gali ilgai nepradėti užduoties, kelis kartus grįžti prie instrukcijų, pamiršti vieną iš veiklos etapų, prarasti laiko nuovoką arba dar kartą paklausti to, kas jau buvo paaiškinta.
Grupinėje veikloje toks elgesys neretai palaikomas išsiblaškymu, nepasirengimu ar menku noru įsitraukti, nors išorinis elgesys ne visada atskleidžia tikrąją sunkumų priežastį.
Kai kuriems jaunuoliams, turintiems specifinių mokymosi sutrikimų (SLD), papildomų pastangų gali pareikalauti skaitymas, rašymas, skaitinės informacijos apdorojimas, veiksmų sekos laikymasis ar informacijos išlaikymas atmintyje.
Vis dėlto specifinis mokymosi sutrikimas savaime nereiškia, kad kiekvienas jaunuolis kognityvinį krūvį patirs vienodai, kaip ir kognityvinė perkrova nėra būdinga tik SMS turintiems žmonėms. Pernelyg didelį protinį krūvį gali patirti kiekvienas, kai vienu metu tenka susidoroti su daugiau informacijos ir užduočių, nei tuo metu leidžia turimi kognityviniai ištekliai.
Specifinių mokymosi sunkumų turinčiam jaunuoliui net ir įprasti veiklos elementai gali pareikalauti daugiau pastangų, o kai prie jų vienu metu prisideda papildomos instrukcijos, laiko kontrolė, bendravimas, sprendimų priėmimas ar poreikis greitai reaguoti, dalyvauti veikloje gali būti gerokai sunkiau, nei atrodo stebint iš šalies.
Paslėptas jaunimo veiklų sudėtingumas
Darbas su jaunimu dažnai yra praktinis, dinamiškas ir grindžiamas bendravimu bei patirtiniu mokymusi. Būtent šios savybės suteikia neformaliajam ugdymui didelę vertę, tačiau kartu jos gali lemti situacijas, kuriose dalyviams vienu metu tenka apdoroti daug skirtingos informacijos.
Pavyzdžiui, įprasto grupinio žaidimo metu gali reikėti klausytis veiklos vedėjo, prisiminti taisykles, judėti iš vienos vietos į kitą, skaičiuoti taškus, bendrauti su komandos nariais ir greitai reaguoti pasikeitus situacijai. Praktinio užsiėmimo metu dalyviams gali būti pateiktas rašytinis situacijos aprašymas, kurį reikia perskaityti, aptarti mažoje grupėje, užrašyti bendras išvadas, o vėliau jas pristatyti visiems.
Tokios veiklos gali būti įdomios, dinamiškos ir įtraukiančios, tačiau jose slypi keli vienu metu vykstantys informacijos apdorojimo ir veiksmų atlikimo procesai. Planuojant įtraukią veiklą verta įvertinti ne tik tai, ar pati užduotis yra sudėtinga, bet ir kiek skirtingų dalykų dalyvis turi atlikti bei apdoroti vienu metu.
Vietoje vienintelio klausimo:
„Ar ši veikla yra sudėtinga?“
verta savęs paklausti:
„Kiek skirtingų dalykų dalyviams reikia suprasti, prisiminti ir atlikti vienu metu?“
Pažvelgus į veiklą iš šios perspektyvos, lengviau atpažinti sunkumus, kurių iš pirmo žvilgsnio galima nepastebėti.
Kaip sumažinti nereikalingą krūvį nesumažinant iššūkio?
Kognityvinio prieinamumo didinimas nereiškia, kad veikla turi tapti lengvesnė, mažiau prasminga ar mažiau ambicinga. Svarbu išsaugoti iššūkius, kurie tiesiogiai susiję su veiklos tikslu, tačiau kartu atsisakyti papildomo sudėtingumo, kuris nepadeda siekti numatytų mokymosi ar dalyvavimo rezultatų.
Jeigu veiklos tikslas yra komandinis darbas, verta pagalvoti, ar sėkmingas jos atlikimas iš tiesų turi priklausyti ir nuo gebėjimo įsiminti šešias žodžiu pateiktas instrukcijas. Jeigu siekiama ugdyti problemų sprendimo gebėjimus, galima įvertinti, ar prieš pradėdamas spręsti problemą dalyvis būtinai turi perskaityti ilgą ir sudėtingą tekstą. Kai pagrindinis veiklos tikslas yra bendravimas, verta apsvarstyti, ar kiekvienas dalyvis privalo savo atsakymą pateikti raštu.
Net ir nedideli veiklos planavimo bei organizavimo sprendimai gali gerokai sumažinti nereikalingą protinę apkrovą. Instrukcijas galima suskirstyti į trumpesnius ir aiškesnius etapus, užuot visą informaciją pateikus iš karto, o svarbiausią informaciją palikti matomą visos veiklos metu, kad dalyviams nereikėtų jos nuolat laikyti atmintyje.
Žodinį paaiškinimą galima papildyti praktiniu pavyzdžiu, vaizdine medžiaga ar demonstracija, o prieš pradedant veiklą dalyviams skirti šiek tiek laiko instrukcijoms perskaityti, suprasti ir apgalvoti. Sudėtingesnę užduotį galima suskirstyti į kelis nuoseklius etapus, aiškiai parodant, kada vienas jų baigiasi ir prasideda kitas.
Tokiu būdu veikla nepraranda savo esmės ir išlieka pakankamai sudėtinga bei įtraukianti, tačiau sumažėja reikalavimų, kurie nėra būtini pagrindiniam jos tikslui pasiekti.
Stebėkite ne tik dalyvį, bet ir pačią veiklą
Kognityvinio krūvio perspektyva skatina kitaip vertinti ir situacijas, kai veikla nevyksta taip, kaip buvo planuota.
Jeigu dalyvis nuolat pameta, kuriame veiklos etape yra, verta įvertinti, ar veiksmų seka pateikta pakankamai aiškiai ir išlieka matoma visos veiklos metu. Kai dalyviai vis klausia, ką reikia daryti toliau, naudinga peržiūrėti, kaip buvo pateiktos instrukcijos ir ar vienu metu nebuvo suteikta pernelyg daug informacijos. Jeigu jaunuoliui sunku apskritai pradėti užduotį, galima įvertinti, kiek sprendimų jam reikia priimti ir kiek informacijos suprasti dar prieš atliekant pirmąjį veiksmą.
Užuot iš karto klausę:
„Kodėl šiam dalyviui sunku atlikti veiklą?“
galime pažvelgti plačiau:
„Ar pačios veiklos struktūroje nėra elementų, kurie be reikalo apsunkina dalyvavimą?“
Vertinant dalyvio patiriamus sunkumus svarbu nepamiršti jo asmeninės atsakomybės ir iš veiklos nepašalinti prasmingų iššūkių. Kartu verta atsižvelgti į tai, kad sunkumų gali kilti dėl individualių žmogaus gebėjimų ir poreikių, užduoties reikalavimų bei aplinkos, kurioje ji atliekama, sąveikos.
Gerai apgalvota veikla gali padėti visiems
Į kognityvinį krūvį jaunimo darbe verta atsižvelgti dar ir dėl to, kad daugelis sprendimų, mažinančių nereikalingą informacijos apdorojimo krūvį, naudingi ne tik specifinių mokymosi sutrikimų turintiems jaunuoliams.
Aiškiai išdėstyti veiklos etapai gali padėti dalyviui, kuriam veiklos kalba nėra gimtoji, o viso užsiėmimo metu matomos instrukcijos gali būti naudingos vėliau prisijungusiam žmogui. Praktinis pavyzdys ar demonstracija palengvina užduoties supratimą tiems, kuriems sunkiau sekti ilgą žodinį paaiškinimą, o sudėtingos užduoties suskirstymas į aiškius etapus gali padėti visai grupei išlaikyti dėmesį ir geriau suprasti veiklos eigą.
Įtrauktį numačius dar veiklos planavimo etape, nebereikia laukti, kol dalyviui iškilę sunkumai taps akivaizdūs ir tik tuomet ieškoti individualių sprendimų. Gerai apgalvota veikla gali išlikti sudėtinga, skatinti bendradarbiavimą ir aktyvų įsitraukimą, tačiau kartu būti aiškesnė, prieinamesnė ir lengviau suprantama skirtingų poreikių turintiems dalyviams.
Nematomas kliūtis paversti matomomis
Projektu „DYS in Youth Field“ siekiama padėti jaunimo darbuotojams atpažinti kliūtis, kurios neformaliojo ugdymo aplinkoje neretai lieka nepastebėtos.
Pasitelkiant mokymus, praktinę medžiagą, žaidimus ir gaires, projekte nagrinėjama, kaip planuoti ir pritaikyti veiklas, kad specifinių mokymosi sutrikimų turintys jaunuoliai galėtų jose pilnai dalyvauti.
Kognityvinio krūvio supratimas suteikia dar vieną galimybę įvertinti veiklos prieinamumą, nes kliūtis ne visada slypi pačioje užduotyje. Kartais sunkumų kyla dėl to, kad iš dalyvio vienu metu tikimasi pernelyg daug – perskaityti informaciją, ją suprasti ir prisiminti, susisteminti veiksmus, priimti sprendimus, bendrauti su kitais ir atlikti pačią užduotį.
Įtraukesnė aplinka prasideda nuo gebėjimo pastebėti ne tik tai, ką dalyvis padarė ar ko nepadarė, bet ir pastangas, kurių iš jo pareikalavo pats dalyvavimo procesas.
Šaltiniai
- Sweller, J., van Merriënboer, J. J. G., & Paas, F. (2019). Cognitive Architecture and Instructional Design: 20 Years Later. Educational Psychology Review, 31, 261–292. DOI: 10.1007/s10648-019-09465-5.
- Chen, O., Paas, F., & Sweller, J. (2023). A Cognitive Load Theory Approach to Defining and Measuring Task Complexity Through Element Interactivity. Educational Psychology Review, 35, Article 63. DOI: 10.1007/s10648-023-09782-w.
- Sweller, J. (2023). The Development of Cognitive Load Theory: Replication Crises and Incorporation of Other Theories Can Lead to Theory Expansion. Educational Psychology Review, 35, Article 95. DOI: 10.1007/s10648-023-09817-2.
- DYS in Youth Field. Making youth work inclusive for every learning profile. Official Project website